Ašaros – silpnas ar stiprus?

 ,,Žmonės verkia ne todėl, kad yra silpni, bet todėl, jog buvo stiprūs ilgą laiką‘‘.

Kaip dažnai sau kartojame, jog tikrai neverksime dėl vieno ar kito įvykio, žmogaus? O galiausiai vis vien pratrūkstame? O kodėl mes taip sau sakome? Padedame patys sau, o galbūt tiesiog bandome save apgauti…

Teigiama, jog išsiverkus žmogus gali atsistoti ant kojų, pažvelgti į situaciją iš kitos pusės, taipogi, nusiraminti. Tačiau kodėl kartais taip bijome, privengiame verkti? Atsakymai, manau, būtų keli. Pirma, bijome kitiems pasirodyti per silpni. Antra, suvokiame, kad jeigu verkiame – esame palaužti ir prislėgti. Bijome pripažinti patys sau, jog nebe esame tokie, kaip anksčiau. Žinoma, būna ir džiaugsmo, susijaudinimo ašaros. Tačiau šį kartą kalbame apie liūdesį bei kančią.

Vidinis skausmas dažniausiai mumyse pasireiškia tuomet, kai patiriame ką nors netikėto, tai mus pribloškia nepasiruošusius, o išsigydyti užtrunka daugiau, nei tikimąsi. Ašaros pradeda byrėti išsiskyrus su mylimuoju/-ąja, netekus artimo žmogaus, o kartais tiesiog – pasijutus niekam tikusiu, vienišu, tuščiu, bijant kažko, kas dar įvyks ir mes nežinome galimų pasekmių. Bet argi tai turėtų mus stabdyti gyvenime siekiant tam tikro tikslo? Ar tai iš tikrųjų daro mus silpnais?

Vis gi mus užklumpa ne kas kitas, kaip sielos skausmas. Klausiate kaip jį numalšinti? Vienintelis ir tikriausiai veiksmingiausias būdas – išsiverkti. Verkti tol, kol nebeliks ašarų ir viduje jausite tik nuoskaudą, o ne žlugdančią, sielvartingą kančią. Verkti tiek, kiek atrodo teisinga, kol galėsite sau garsiai ištarti: ,,O dabar – į priekį!‘‘. Tik taip gebėsime atsistoti ir pripažinti sau, kad šis gyvenimo etapas – užmirštas, teliko kaip prisiminimas, patirtis.

Taigi, verkti gali tik stiprus, žinantis pasekmes žmogus. Silpnas žmogus užsisklęs savyje, neprisileis nieko artyn, bijodamas parodyti savo palūžimą. Verkti – reiškia sugebėti išlaisvinti save iš kančios ir depresijos gniaužtų. Tai reiškia, jog tu suvoki situaciją, jauti nuoskaudą, tai tave skaudina ar liūdina, bet tu jai neleidi tūnoti tavyje ir graužti iš vidaus. Tu ją paleidi…

Komentarų nėra

Komentuoti

El. pašto adresas nebus skelbiamas.