Tobula moteris ir jos penkios esminės klaidos

Kas kartą kai namus užvaldo pokonfliktinis štilis mane drasko jau nurimusių emocijų nuotrupos: parako papliūpų ir ugnimi besispjaudančios slibinės vaizdai svilina beveik tiek pat, kiek pagiriotą šeštadienio popietę nuskaidrėję fragmentai apie vakarykštį šokį ant sriubos katilo ar didingus reveransus deklaruojančius meilę nepažįstamų žmonių šunims.

Lyg būtų negana savigraužos, koks nors pigus žurnaliūkštis nei iš šio nei iš to leidžia sau mane patujinti pasiūlydamas rašinėlį pavadinimu „Penkios esminės klaidos kurias darai santykiuose su vyru“. Prislėgimo momentais būnu jautri, todėl įsižeidusi nutrenkiu žurnalą į kojūgalį. Deja dar nepraradau vieną dieną mane pražudysiančio smalsumo, todėl  nusižeminu ir susirandu sulamdytą puslapį padėsiantį išsaugoti santuoką iki bendro kapinių guolio ir ne mažiau!

Puikiai suprantu, kad tai tikros žabangos, eilinė nuskalbta tema kuria naudojasi turinio stokojanti spauda, o vargšės moterys, ištiktos kalendorinių krizių, šių brukalų pagalba išpildo poreikį pasielvartauti, o po to pasitobulinti. Žinoma, tobulinimosi esmė liko nepakitusi nuo ankstyvojo paleolito ir man tikrai visai nebūtina kas mėnesį pašlijus hormonams (bet ne smegenu veiklai) iš naujo perskaityti vis kitos psichologijos studentės rašinį tam, kad sužinočiau, jog vyrai nemėgsta isterikių, skundų maišelių, finansiškai nesavarankiškų, mimozų, išpažystančių kečupą kaip vienintelį prieskonį,  ir svarbiausia – apsileidusių.

Apsileidimo punktas mane visada glumino: kur gi yra toji riba kurios, per savo darbus, rašliavas, dviejų metukų sūnaus priežiūrą ir kelių dioptrijų trumparegystę, galiu tiesiog nepastebėti?

Ar lietingą sekmadienio rytą išsiruošusi grybauti su kareiviškais guminiais ir panama su užrašu Welcome to Ibiza ’94 jau patenku į juodajį sąrašą? Ar laimingos santuokos verta moteris turi turėti stilingą miško aprangą, antraip nėra ko tiem grybam rodytis? Štai ką tas skaitalas sako apdarų tema: „Kada paskutinį kartą pradžiuginai mylimojo akį dailiai  glundančiais drabužėliais namuose? Nepatrauklūs sintetiniai audiniai tarsi Stop ženklas greitį mėgstančiam vyrui! Namuose rinkis tik šilkinius arba purios medvilnės komplektus…“ Santykių automagistralės metafora privertė šyptelti, bet tapo akivazdu, kad mano nublukusio kelio ženklo spalvos viskozės marškiniai jau du metus sutuoktiniui šaukte šaukia sustoti.

Visada atsiradus įtarimų savo atžvilgiu imuosi trijų tiesos išsigryninimo įrankių – veidrodžio, svarstyklių ir telefono. Deja tiesą su kuria galima derėtis pasako tik vienas. Tiesos įžangą sudarė pasakojimas apie kivirčą su mylimuoju dėl namo pargabentų katinų, buto remonto planų apžvalga ir skydliaukė. Tiesa prasidėjo maždaug taip: ką aš žinau Ieva, visoms čia mums reikia pasitempti. Moteriškumo trūkumas kaip ir vyriškumo trūkumas – visuotinis dalykas, o tu gi dar amžinai su tais savo džinsais.. Tada tęsė pasakojimas apie dailią kolegę smailianosiuose aukštakulniuose, kurios elegancijos šešėlyje nykios biuro moterys tarškina klaviatūrą savo storais guminiais pirštais.

Padėkojusi už skaidrinimą padedu ragelį ir lieku kambaryje viena su diplomatiškai besišypsančia lengvo apsileidimo diagnoze. Nejaukumo akimirką vaizduojuosi minias vargšių moterų iliuzijų pasaulyje. Visos tikisi jog yra pakankamai pasitempusios, kol vieną dieną drioksteli šeimyninės tragedijos. Ko jau ko, bet, savikritikos negalima paleisti iš rankų!

Mintyse planuodama biudžetą kelių įstaigų lankymo abonementams nejučia nuplaukiu į dar gilesnius vandenis. O jei apsileidimas nėra tik fizinis veiksmas? Juk apsileidimo arealą gali apimti ir vidinis grožis (kad ir kokių kosminių jėgų subjektas tai bebūtų). Prisiminiau medaus mėnesio žavesį, kai su povestuviniu makiažu, baltame chalate lyg Džiulija Roberts filme Graži moteris, nerūpestinga krykštavau erdviame viešbučio kambary su visur besitaškančio putojančio vyno taure rankoje. Žinoma, kad buvau daug patrauklesnė už esamą žmoną, kuri stebėdama Sostų žaidimo skerdynes ant liežuvio kloja tris kiaulienos šoninės riekeles, ir tik vidurinės marškinių sagos pokštelėjimas sustabdo ją nuo ketvirtosios.

Apskritai, jei apsileidimas toks visuotinai rizikingas dalykas apie kurį nuolat skalambija spauda ir socialinės medijos, tai juo galėtų būti pasirūpinta valstybiniu lygiu. Pavyzdžiui naujai suformuota apsileidimo inspekcija, pastebėjusi rizikingai apsileidusias vedusias moteris, ypač turinčias vaikų, turėtų asmeniškai įspėti registruotu laišku:

P. Ieva,

siunčiame šį ispėjimą, nes vieno mėnesio laikotarpyje esate tris kartus pastebėta nederamai apsileidusi. Rugpjūčio 8 d. ėjote Kalinausko gatve baisiai susikūprinusi. Tuoj po savaitės, rugpjūčio 15d. įregistravome jus su ketvirtos dienos plaukais, o visiems žinoma, kad limitas yra trys dienos. Vakar, rugpjūčio 23d. atsitrenkusi į Vingrių stotelę žymintį stulpą rusiškai susikeikėte ir susiraukusi panašėjote į gerb. J. Zavaliauską.

Kadangi buvo paliesti ne tik išorinio, bet ir vidinio apsileidimo punktai prašome per tris darbo dienas pasirodyti inspekcijoje privalomai terapijai.

Apsileidimo inspekcija – Jūsų harmoningų santykių garantas!

Tokia institucija ne tik, kad moteris išvaduotų nuo egzistencinių klausimų, bet ir vyrams pakeltų gyvenimo kokybę,  o skyrybų rodiklius sumažintų bent dvidešimčia procentų. Apsisprendusi tučtuojau teikti apsileidimo kontrolės steigimo pasiūlymą vyriausybei dar trumpam stabtelsiu išmesti kelio ženklo marškinius ir išlenkti taurelę putojančio vyno.

Ieva Gydrienė. Tinklaraštis Petite Monday

Komentarų nėra

Komentuoti

El. pašto adresas nebus skelbiamas.