Komunalinės išlaidos mažėja, galutinės sąskaitos – ne?

Kaip per dešimt metų pasikeitė mėnesio sąskaitos ir gyventojų įpročiai atsiskaitant už komunalines paslaugas? Šiais klausimais paremtas mokėjimų sistemos „Viena Sąskaita“ tyrimas atskleidė ne tik smarkiai išaugusį vartotojų išmanumą, bet ir netikėtą faktą, jog vidutinės namų ūkių išlaidos už pagrindinius komunalinius patogumus – dujas, elektrą ir vandenį – per pastarąjį dešimtmetį sumažėjo.

Išmanūs regionai ir persilaužimas sostinėje

Mokėjimų sistemos „Viena Sąskaita“ dešimties metų archyvinė medžiaga byloja didelius pokyčius gyventojų atsiskaitymo įpročiuose. Jei anksčiau per 70 proc. sistemoje registruotų namų ūkių rinkdavosi popierinę sąskaitą, kurią pildydavo ranka, šiandien senovine tvarka sąskaitas pildo tik 16 proc. sistemos vartotojų. Likusi dalis renkasi automatiškai sukonfigūruotą ir vienu pavedimu apmokamą elektroninę sąskaitą.

  „Kai startavome, prie sistemos buvo prisijungę kiek daugiau nei tūkstantis žmonių. Nuo to laiko iki šiandien naujų registracijų skaičius išaugo iki 180 tūkstančių. Absoliučiais skaičiais dominuoja didmiesčių gyventojai, tačiau pastaraisiais metais augimą demonstruoja ir atokesni Telšių bei Marijampolės regionai“, – teigia „Vienos sąskaitos“ direktorius Šarūnas Stanislovėnas.

Pašnekovo teigimu, šiemet yra persilaužimo metai nuo Kauno bei Klaipėdos anksčiau atsilikinėjusiame Vilniuje. Pavasarį panaikinus Vilniaus regiono atsiskaitymo knygeles, išmanų „vieno paspaudimo“ metodą pasiryžo išbandyti per 40 tūkstančių naujų sostinės namų ūkių, o tai yra perpus daugiau naujų registracijų nei užfiksuota per visus 2016-uosius metus. Didelę įtaką pasikeitusiems sostinės mokėtojų įpročiams padarė tai, jog šiemet sistema buvo operatyviai susieta su Vilniaus energiją pakeitusiais Vilniaus šilumos tinklais, taip pat – su Vilniaus vandenų informacine sistema, kas leidžia kiekvieno namų ūkio duomenis mėnesinėse sąskaitose atnaujinti automatiškai.    

Kodėl šildymas pinga, o sąskaitos auga?

Dešimt metų kaupiamas sistemos sąskaitų archyvas byloja ne tik augantį gyventojų išmanumą,  bet ir kitą iškalbingą tiesą: pastaruosius trejus metus nuosekliai mažėja išlaidos už vandenį, elektrą ir centrinį šildymą. Nuo 2015-ųjų vidutinės mėnesinės lietuvių išlaidos už vandens suvartojimą sumažėjo dešimčia centų (nuo 10,59 eur iki 10,48 eur), už elektros suvartojimą – beveik dviem eurais (nuo 18,13 eur iki 16,39 eur), už šildymą – beveik keturiais eurais (nuo 29,45 eur iki 25,65 eur).

Įdomu tai, kad nepaisant santykinai sumažėjusių vidutinių išlaidų už pagrindinius komunalinius patogumus, galutinės mėnesio sąskaitos nei kiek nesumažėjo, o kaip tik kasmet auga. Dar 2011 metais vidutinės lietuvių mėnesio išlaidos už namų ūkiui suteiktas paslaugas buvo kiek mažesnės nei 62 eurai. O šiemet, nors mokėjimai už lapkritį ir gruodį – dar priešakyje, mėnesinės sąskaitos jau perkopė 93 eurus, t.y. padidėjo perpus.

Pasak „Vienos sąskaitos“ atstovų, pagrindinė galutinių sąskaitų augimo priežastis yra augantys papildomų paslaugų, tokių kaip internetas, mobilusis ryšys ar kabelinė televizija, užsakymai.

Mėnesio sąskaitos auga kartu su besiformuojančiais naujais namų ūkių poreikiais. Jei anksčiau gyventojai apsiribodavo mokėjimais už pagrindinius komunalinius patogumus, šiandien į tą pačią mėnesinę sąskaitą įtraukiami 5-8 skirtingų paslaugų tiekėjai. Kitaip tariant, sąskaitos auga ne dėl augančių įkainių, o dėl didėjančių poreikių ir bendro vartojimo augimo šalyje“, – teigia Š. Stanislovėnas.

             

            Informacija apie Lietuvos namų ūkių sąskaitas parengta pagal „Vienoje sąskaitoje“ registruotų mėnesinių sąskaitų archyvą per pastarąjį dešimtmetį.

Komentarų nėra

Komentuoti

El. pašto adresas nebus skelbiamas.