Lietuviai ir latviai: kurie daugiau išleidžia būsto jaukumui, o kurie labiau rūpinasi jo apsauga?

Namų jaukumui kurti – baldams, buitinei technikai ir kitai reikalingai priežiūrai – Lietuvos gyventojai išleidžia kur kas daugiau nei kaimynai latviai. Pirmieji tam skiria maždaug 600 eurų, o antrieji – 300 eurų per metus. Vis dėlto, pastebime, kad rūpintis būsto apsauga nuo netikėtai nutinkančių nelaimių labiau linkę mažiau į jo grožį ir jaukumą investuojantys Latvijos gyventojai.

Kokią dalį pajamų išleidžiame namams gražinti?

ES statistikos biuro „Eurostat“ duomenimis, baldams, buitinei technikai, kitiems įvairiems namų apyvokos reikmenims Lietuvos gyventojai per 2016 m. vidutiniškai išleido 6,5 proc. vartojimui paskirtų išlaidų arba 600 eurų. Galima palyginti: latviai namams apstatyti ir prižiūrėti skiria atitinkamai 4 proc. vartojimo išlaidų arba maždaug 300 eurų.

Nepaisant šių skirtumų, pastebime, kad klientai abiejose šalyse nori žengti koja kojon su naujausiomis technologijomis ir kurti vis išmanesnius namus. Jaukūs baldai ir naujesnė įranga padeda palengvinti buitį, taupyti laiką ir praturtinti laisvalaikį.

Būsto apsauga nuo nelaimių labiau domisi latviai

Tiesa, nors būsto priežiūrai daugiau lėšų paskiria lietuviai, rūpintis jo apsauga labiau linkę kaimynai latviai. Mūsų skaičiavimai rodo, kad Lietuvos gyventojai yra apdraudę maždaug 40 proc. šalyje esančių būstų ir apie 15 proc. juose esančio turto. Galima palyginti: kaimyninėje Latvijoje apdrausta maždaug 57 proc. būstų ir apie 50 proc. juose esančio turto.

Aktyviai dirbdami su turtą draudžiančiais klientais taip pat pastebime, kad jie labiau linkę drausti nekilnojamąjį turtą. Pavyzdžiui, „Compensa Vienna Insurance Group“ turto draudimo portfelyje Lietuvoje beveik du trečdalius sudaro nekilnojamasis turtas, o kilnojamasis sudaro tik kiek daugiau nei trečdalį. Tiek kilnojamąjį, tiek ir nekilnojamąjį turtą drausti labiau linkę nuosavų namų, o ne butų gyventojai.

Visapusės apsaugos nori ir lietuviai, ir latviai

Nepaisant kai kurių skirtumų, tie gyventojai, kurie rūpinasi būsto apsauga, vienodus lūkesčius draudimo paslaugoms kelia abiejose šalyse. Jie tikisi visapusės apsaugos nuo bet kokio staiga ir netikėtai nutikusio įvykio. Tai didele dalimi nulemia ir faktas, kad tiek daugiabučių, tiek ir nuosavų namų statyboms naudojamos vis kokybiškesnės medžiagos, o įrengti būstai tampa vis išmanesni.

Vis dėlto, didėjant būsto draudimo vertei, gyventojams savarankiškai vis sunkiau išsigryninti būstui kylančias rizikas bei rekomenduojamą draudimo apsaugą. Beveik visais atvejais labai svarbios specialistų konsultacijos – tik kartu numačius galimas rizikas ir išsiaiškinus poreikius, klientas pasirenka atitinkamą būsto apsaugą.

Būsto draudimu domisi ne tik naujakuriai

Pastebime, kad Lietuvoje būsto draudimu itin dažnai domisi naujakuriai, būstui įsigyti naudojantys bankų paskolas. Kitą grupę gyventojų draustis paskatina būstui nutikusios nelaimės arba prasiautusios gamtinės jėgos, tokios kaip audros ir liūtys, potvyniai, padarančios nemažai žalos.

Panašios tendencijos pastebimos ir Latvijoje. Taip pat pastebima, kad ten drausti būstą labiau linkę aukštesnį išsilavinimą turintys ir didesnes pajamas gaunantys gyventojai.

Komentaro autorius – Linas Laugalis, „Compensa Vienna Insurance Group“ Produktų ir rizikos vertinimo departamento vadovas

Komentarų nėra

Komentuoti

El. pašto adresas nebus skelbiamas.