Sveikatai naudingo maisto tendencijos – kas pasikeitė per pastaruosius metus?

Maisto produktų pasirinkimo tendencijos nuolat keičia vienos kitas: dar ne taip seniai vyravo greitojo maisto kultas, alkstant greitai paruošiamų produktų, neatsižvelgiant į jų sudėtį, – o nūdien pirkėjams vis labiau norisi žinoti, kur bei kaip buvo pagaminti tam tikri produktai.

Remiantis „Eurostat“ duomenimis, 2015 m. Europos Sąjungos šalyse išvis buvo 11,1 mln. hektarų ekologiško žemės ūkio: per pastarąjį dešimtmetį šis skaičius augo daugmaž 500 tūkst. ha per metus. Ar tai daug? Pagal oficialią statistiką, Lietuvoje 2017 m. deklaruotas bendras žemės ūkio naudmenų plotas iš viso sudarė 2,9 mln. ha., taigi, apimtis galime tik įsivaizduoti.

Dėmesys mažiesiems

Ekologiškos produkcijos rinka per metus Europoje išauga daugmaž 5-7 proc. ir sveikatai naudingų produktų vartojimas pamažu tampa gyvenimo būdu. Sveikatai naudingesnius produktus ypač linkę rinktis tie, kurie augina vaikus: jeigu tik leidžia finansinės galimybės, ekologiškiems, natūraliomis priemonėmis užaugintiems gaminiams teikiama pirmenybė. Jaunos šeimos renkasi laisvai auginamų vištų kiaušinius, laisvai besiganančių galvijų mėsą ir panašius produktus.

Štai Julija Jakimavičienė, trijų vaikų mama, pasakojo, jog jei ne vaikai, tiek dėmesio mitybai neteiktų. Tačiau dabar ji su vyru siekia, kad vaikai augtų sveiki, o patys jaustųsi geriau.

„Gaminu visai šeimai, todėl, atsiradus vaikams, sveikiau maitinamės visi. Dažniausiai renkamės ekologiškus pieno gaminius, duoną, kruopas, miltus bei ilgesnį laiką galiojančią produkciją, – kalbėjo J. Jakimavičienė. – Man ypač svarbu, kad produktas būtų pagamintas Lietuvoje. Taip pat – kad prekė turėtų specialų, oficialiai pripažintą ženklą: ar tai būtų lapelis, gulbė, ar raktas – tai man kelia pasitikėjimą, nes tokia produkcija yra griežtai kontroliuojama. Tiesa, jei minėto ženklo nėra, tuomet paskaitau sudėtį – juk yra ir nepaženklintų, gerų produktų.“

J. Jakimavičienės įsitikinimu, ekologiškos produkcijos gamintojai renkasi sunkesnį kelią – ne dėl asmeninės naudos, bet aplinkosaugos sumetimų. Gamtos tausojimo aspektas moteriai taip pat – svarbus veiksnys.

Populiariausi – pieno produktai

„Tendencija yra vienareikšmiška – ekologinės produkcijos, sveikatai naudingo maisto populiarumas tik didėja. Jei prieš trejetą metų Lietuvoje ekologiški produktai dar buvo naujiena, jie pamažu tampa įprastu kasdieniu maistu“, – įsitikinęs Rokiškio r. įsikūrusio Ilzenbergo dvare ūkininkaujančios ŽŪB „Ilzenbergas“ vadovas Jonas Dalis.

J. Dalio teigimu, pasikeitusias tendencijas sąlygoja pirkėjų sąmoningumo augimas: šią dieną į sveiką maistą žvelgiama kaip į būtinybę. Galbūt tai lemia samprata, jog organizmo funkcionavimo naujai neatstatysi, tad rinktis sveikatai naudingus produktus pamažu tampa tradicija.

Vienas iškalbingiausių pavyzdžių – Švedija: Europos Komisijos duomenimis, vien pastarąjį mėnesį (2017 m. gruodį) 40 proc. švedų pirko ekologišku ženklinimu pažymėtą produkciją – tai yra kur kas didesnis rodiklis už Europos vidurkį.

Ilzenbergo dvaras sveikatai naudingais produktais pradėjo prekiauti 2014 m. Pasak J. Dalio, tam tikrų gaminių populiarumas leidžia fiksuoti pirkėjų elgesio pokyčius: šiandieninės tendencijos atskleidžia, kad lietuviai nevengia pirkti pieno, o grūdų ir mėsos gaminiai – ypač vertinami.

Populiariausių prekių viršūnėje pernai metais atsidūrė pieno produktai: pienas, rūgpienis, sūriai, grietinė, jogurtas ir varškė.

Antroje vietoje pagal pirkėjų poreikius – kruopos ir duonos gaminiai: šviesi, tamsi, ruginė arba kvietinė duona, morkų, varškės pyragai.

Taip pat paklausi ir mėsa – mėsos vyniotiniai, šaltiena, dešros.

Natūralios žemdirbystės principais ūkininkaujantis Ilzenbergo ūkis 2017 m. žemės ūkio produkcijai gavo tarptautinius ekologinius sertifikatus.

Komentarų nėra

Komentuoti

El. pašto adresas nebus skelbiamas.