Jau vaikystėje tikriausiai ne vienas iš mūsų girdėjo lietuvių liaudies patarlę „su kuo sutapsi, toks ir pats tapsi”. Mums tai buvo kalama į galvą, kad mokykloje ar kieme nesusidėtume su netinkama kompanija, kad netyčia nepradėtume elgtis nederamai.
Taip, ši patarlė iš tiesų teisinga ir pasakanti daug teisybės, tačiau reikėtų pakalbėti apie ją iš kitos pusės. Apie mūsų susidėjimą su tinkamais žmonėmis. Žmonėmis, kurie mus įkvepia, nuramina, verčia žengti pirmyn ir nepasiduoti.
Tačiau vos pradeda mūsų žvilgsniai krypti į kitus: ką jie daro? Kaip jie tai daro? Kodėl jiems pasisekė? Kaip jie nenuleido rankų? Dažnai išgirstame: „nežiūrėk į kitus, būk savimi!”. Ir vėl.. Čia taip pat yra teisybės!
Tai kaip gi nepasimesti ir išlaikyti tą ribą tarp savitumo ir žvilgsnių į kitus ieškant įkvėpimo?
Visų pirma, mus turi supti žmonės, kurie mūsų nesmukdo ir netempia žemyn. Perkratykite savo draugų sąrašą. Ar tikrai kiekvienas iš jų vertas jūsų laiko išgerti kavos ir kalbėti tiesiog apie nieką? Ar kiekvienas iš jų yra vertas į žengti į jūsų asmeninę erdvę ir išeidamas palikti ten dalį savo energijos? Jei pamatėte, kad šalia jūsų sukasi žmonės, kurie toli gražu neteikia jums malonumo leidžiant laiką kartu ir po susitikimų su jais jaučiatės pavargę, tai tie žmonės, su kuriais geriau ir nesutapti.
Kas liko? Tikri draugai, asmenybės, kuriomis žavitės ir kurios jus įkvepia. Patikėkit, nėra blogai stebėti, kaip draugas šauniai vysto savo verslo idėją, kaip puikiai jis tvarkosi namuose ar kaip gerai sugeba kasdien atrodyti. Svarbiausia, nereikia pasiduoti „aš taip nesugebėsiu“ sindromui.
Jei jau atkreipėte dėmesį, kad kai kurie dalykai pas aplinkinius klostosi geriau nei pas jus, metas veikti. Jokiu būdu nepavyduliaukite ir negraužkite savęs! Tiesiog priėję prie žmogaus paklauskite: kaip tau tai pavyksta? Jei iš savo draugų sąrašo išbraukėte tikrai tinkamus žmones, tai į jūsų klausimą bus atsakyta su kaupu.
Šiais laikais mums atsiveria begalės galimybių matyti kaip žmonės vienaip ar kitaip siekia savo tikslų, kaip jie tobulina savo įgūdžius, kaip nepasiduoda. Tiesiog nereikia tapti aukomis, kurios praranda savitumą ir graužiasi, kad niekada nesugebės to ir ano. Žmonėse reikia ieškoti įkvėpimo ir motyvacijos. Ir jei sugebėsite išlaikyti tą ribą, jūsų kasdienybė prisipildys mažų ir malonių stebuklų.